JUODIEJI IKRAI

JUODIEJI IKRAI – ypatingas delikatesas, gurmaniško pasimėgavimo, prabangos, rafinuotumo ir didelių pinigų simbolis.



ERŠKETŽUVIŲ ŠEIMA (Acipenseridae)

Vieni seniausių Žemės gyvūnų, gyvenantys 100–150 metų. Manoma, kad eršketinės (Acipenseridae) žuvys pergyveno dinozaurų erą ir egzistuoja ne mažiau kaip 250 mln. metų. Acipenseridae šeimai priklauso 27 rūšys eršketų.

Šios žuvys veisiasi Kaspijos, Azovo, Juodojoje jūrose, Volgos, Dniepro, Dono, Amūro upėse, Baikalo ežere, taip pat Europos ir Azijos upėse, Šiaurės Amerikoje, Tolimuosiuose Rytuose.  Gyvena Šiaurės Amerikos, Europos ir Šiaurės Azijos upėse bei jūrose. Didžiąją dalį gyvenimo praleidžia jūrose, tačiau neršto metu- pavasarį reguliariai grįžta į didžiąsias upes. Tik kelios rūšys gyvena išimtinai gėluose vandenyse. Neaptinkamos tropikuose ir Pietiniame pusrutulyje.

Keletą pagrindinių rūšių apžvelgsime:

1.    Daūrinis eršketas, arba kaluga (Huso dauricus);



Paplitęs visame Amūro baseine, Amūro įlankoje, Šiaurinėje Totorių sąsiaurio dalyje, Usūrio upėje, pastebimas ir šiaurinėje Sachalino pakrantėje.

Intervalas tarp pirmojo ir antrojo neršto yra keturi metai, tarp sekančių- intervalas didėja iki penkerių metų. Išneršia 0,5-5 milijonus ikriukų. Ikrų diametras- 2,5-4 mm. Dauguma patelių subręsta tik sulaukusios 20–22 metų, paprastai tokio amžiaus patelės sveria daugiau nei 100kg, Daūriniai patinai subręsta 17-20metų ir sveria apie 80kg.

 

2.    Didysis eršketas, arba beluga (Huso huso);



Tai stambiausia eršketų rūšis, užauga iki 9 m ir sveria 1,5 tonos. Paplitęs Kaspijos, Juodosios ir Adrijos jūrų baseinuose. Neršti plaukia į upes. Subręsta po 16-18 metų.

Minta daugiausiai žuvimis. Beluga yra ilgaamžė žuvis, kuri sulaukia 100 ir daugiau metų amžiaus. Didieji eršketai, kaip ir kitos eršketinės, gali neršti daug kartų, kai tuo tarpu Ramiojo vandenyno lašišos- išneršusios miršta. Po neršto Didieji eršketai grįžta į jūrą.

Didžiojo eršketo ikrai  dideli, jų skersmuo siekia 2,5 milimetrus. Beluga ikrai laikomi vertingiausiais iš visų eršketų ikrų. Tai tamsiai pilkos spalvos su sidabriniu atspalviu grūdeliai, stipraus kvapo ir subtilus riešutų skonio.  

 

Prieš revoliuciją geriausia, rinktinė Didžiųjų eršketų ikrų rūšis  buvo pavadinta "Varšuvos perskirstymu", nes didžioji dalis jos siuntų vyko Rusijos imperijoje iš Astrachanės į Varšuvą, o iš ten į užsienį.  2005 m. pabaigoje Rusijos juodojoje rinkoje (esant oficialiam draudimui parduoti šiuos ikrus) 1 kg Didžiųjų eršketų ikrų kainavo apie 620 eurų, o užsienyje - iki 7000 eurų.

 

3.    Sibiro eršketas (Acipenser baeri);


4.    Rusiškasis eršketas (Acipenser guldenstadti);


5.    Aralinis eršketas  (Acipenser nudiventris);



6.    Žvaigždėtasis eršketas arba sevriuga (A. stellatus);



7.     Sturys, arba atlantinis eršketas (Acipenser sturio);



8.     Sachalino eršketas (A. medirostris), dar vadinamas Žaliuoju eršketu;


Labai reta, mažai tyrinėta rūšis. Užauga iki 2m ir daugiau, svoris ~60kg. Lytiškai subręsta būdami10-13m. Neršia kas 4-5metus, neršti plaukia į sraunias, nedideles upes. Sutinkami šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, šiaurinėje Sachalino pakrantėje ir Beringo jūroje. Sparčiai nyksta.


9.    Sterlė  стерлядь (A. ruthenus);

 



10.  Amudarjos didysis plokščiašnipis (Pseudoscaphirhynchus kaufmanni).

 

Užauga iki 75 cm ilgio ir sveria 2 kg. Gyvena Amu Darjos upėje. Reliktinė, sparčiai nykstanti žuvis.